Lafizé (astronotik) : Diférans ant vèrsyon

Di Wikipédja
Contenu supprimé Contenu ajouté
PouLagwiyann (kozman | kontribisyon)
Aucun résumé des modifications
PouLagwiyann (kozman | kontribisyon)
Aucun résumé des modifications
Lign 1 : Lign 1 :
[[Fiché:Apollo 11 Saturn V lifting off on July 16, 1969.jpg|thumb|Dékolaj di lafizé Saturn V di misyon Apollo 11]]
[[Fiché:Apollo_11_Saturn_V_lifting_off_on_July_16,_1969.jpg|thumb|Dékolaj di lafizé-a Saturn V di misyon-an Apollo 11]]


Oun '''lafizé''' an astronotik sa roun véyikil ki ka déplasé so kò annan lèspas gras a oun motò-lafizé an anpòrtan an menm tan konbistib é konbiran nésésèr pou so fonksyonman.
Oun '''lafizé''' oben '''fizé''', annan domenn di astronotik-a, sa roun véyikil ki kapab di chapé à atraksyon térès-a é di déplasé so kò annan lèspas pròch-a, gras à roun motò-fizé di grann pwisans. Oun fizé divèt ensi atenn vitès-a di libérasyon an anpòrtan an menm tan konbistib-a é konbiran nésésèr-a pou so fonksyonnman, mè osi roun charj itil. Li sa pou sa doté di plizyò étaj mété à difé siksésivman. Pli gros fizé-ya ki konstrwit, kou Saturn V, ka pèrmèt di plasé jouk 150 tonn an òrbit bas.

Syans-ya dé fizé té téyorizé pa Ris-a Constantin Tsiolkovski à finisman-an di xixe syèk é mété an pratik dipi 1935 pa Hermann Oberth, épi pa sasò alman-yan douran Ségonn Lagèr mondjal-a, pou konsèpsyon-an dé pronmyé misil balistik V2.

== Nòt ké référans ==

== Wè osi ==

Vèrsyon di 14 jen 2018 à 17:31

Dékolaj di lafizé-a Saturn V di misyon-an Apollo 11

Oun lafizé oben fizé, annan domenn di astronotik-a, sa roun véyikil ki kapab di chapé à atraksyon térès-a é di déplasé so kò annan lèspas pròch-a, gras à roun motò-fizé di grann pwisans. Oun fizé divèt ensi atenn vitès-a di libérasyon an anpòrtan an menm tan konbistib-a é konbiran nésésèr-a pou so fonksyonnman, mè osi roun charj itil. Li sa pou sa doté di plizyò étaj mété à difé siksésivman. Pli gros fizé-ya ki konstrwit, kou Saturn V, ka pèrmèt di plasé jouk 150 tonn an òrbit bas.

Syans-ya dé fizé té téyorizé pa Ris-a Constantin Tsiolkovski à finisman-an di xixe syèk é mété an pratik dipi 1935 pa Hermann Oberth, épi pa sasò alman-yan douran Ségonn Lagèr mondjal-a, pou konsèpsyon-an dé pronmyé misil balistik V2.

Nòt ké référans

Wè osi