Sennmari

Di Wikipédja

Sennmari

Administrasyon
Péyi Lagwiyann (Lafrans)
Mèr Jean-Claude Madeleine
Démografi
Jantilé
Popilasyon 2 984 zab. (2014)
Dansité 2,2 zab./km²
Jéyografi
Altitid Min. 2 m – Max. 278 m m.
Siperfisi 1,340 km²

Sennmari sa roun koumin fransé, ki sitchwé annan départman-an di Lagwiyann.

Jéyografi[chanjé | Chanjé wikikod]

Sitchwasyon[chanjé | Chanjé wikikod]

Lokalizasyon[chanjé | Chanjé wikikod]

An rouj, téritwè kouminal-a di Sennmari.

Sité-a sa sitchwé lonng-an di flòv Sennmari. Koumin-an, ki sitchwé à 63 km di Kourou é à 112 km di Kayenn, sa bòdé pa lanmè o nò. Pwen kilminan-an sa montangn Plomb (355 m), ki sitchwé o sid di koumin-an. I ka ègzisté égalman roun gran lak ki kréyé pa rétni-a dilo di baraj di Piti-So, ki patajé ké koumin-an di Sentéli. Li ganyen kou limit :

  • O sid, basen vèrsan di lakrik Tig jouk o konfliyan di larivyè di Sennmari é di lakrik Plomb, épi sa dannyé jouk lign-an di pataj dé dilo ant larivyè-ya di Sennmari é di Kourou ;
  • À lwès-a, lakrik Yiyi ki prolonjé jouk gran lakrik-a di Kounanmanman jouk basen vèrsan di lakrik Tig ;
  • À lès-a, lakrik Malmannouri. Koumin-an ka anglobé ensi zanmo-ya di pwent Konbi, di savann Manniyèl é di Korosonni, ki òkò abité jòdla.

Lans-a, ròtfwè prensipal lyé abité, ké zanmo-ya di Renner é di Malmannouri, don popilasyon-an té èspropriyé lò di lenstalasyon-an di Sant Èspasyal Gwiyannen, sa atchwèlman dézè.

Klima[chanjé | Chanjé wikikod]

Laba, klima sa di tip ékwatoryal imid (lonjitid ant 2 ké 6° Nò).

Tòponnimi[chanjé | Chanjé wikikod]

Définisyon-an di Sennmari ("Sinnamary" an fransé) sa Nihil Sine Maria ki lé di « anyen san Mari ». Li ka montré nou ki popilasyon-an di bour té pyé.

Listwè[chanjé | Chanjé wikikod]

Sennmari té à lorijin-an roun vilaj anmérendjen. An 2003, lò di fouy arkéyolojik ki éfègtchwé pou travay-ya di lanménajman di projé Soyouz asou dé tikòrd pré-litoral, témwen d’ansyen rivaj di lakot di Lagwiyann, nou dékouvri 2 sit anmérendjen enpòrtan.

Pronmyé kòlon té rivé bò'd 1770.

Pannan Révolisyon fransé-a, Termidorien té ka dépòrté laba dabò Billaud-Varenne ké Collot d'Herbois ; answit Dirègtwè apré so kout Léta di 18 fructidor an V (4 sèptanm 1797) ka dépòrté so zennmi politik-ya : François Barthélemy, François Barbé-Marbois, André-Daniel Laffon de Ladebat, Guillaume Alexandre Tronson Ducoudray, Jénéral Pichegru, l'abbé Brottier, Antoine Murinais, Josèphe Rovère, Victor-Amédée Willot, François Aubry, Jean-Pierre Ramel, Charles Honorine Berthelelot de La Villeurnois, Isaac Delarue ké François Bourdon de l'Oise ; 2 ròt konvwé an 1798 ka dépòrté 312 ròt pròskri, prensipalman dé prèt réfragtè é dé journalis. Asou total-a di 328 dépòrté pa Dirègtwè-a atè Sennmari, 180 mouri asou plas annan mwè-ya ki swiv yé rivé.

Annan lannen-yan 1850, dékouvèrt-a dilò ka fè vini rounlo pròspègtò.

An 1933, roun létablisman pénitansyèr fika kréyé pou akéyi dé prizonnyé endochinwè.

An 1956, Léta ka konstrwi pon Madanm di Maintenon ki ka pèrmèt di lyannen 2 riv-ya di flòv Sennmari.

Popilasyon ké sosyété[chanjé | Chanjé wikikod]

Démografi[chanjé | Chanjé wikikod]

Lévolisyon-an di nonm di zabitan sakonnèt atravè rousansman-yan di popilasyon-an ki éfègtchwé annan koumin-an dipi 1961, pronmyé rousansman pòstéryò à départmantalizasyon-an di 1946. À pati di 2006, popilasyon légal-ya dé koumin sa pibliyé anniyèlman pa Insee-a. Rousansman-an ka roupozé dézòrmè asou roun kolèk di lenfòrmasyon anniyèl, ki ka konsèrnen sigsésivman tout téritwè kouminal-ya o kour di roun péryòd di senk lannen. Pou koumin-yan di mwen di 10 000 zabitan, roun ankèt di rousansman ki ka poté asou tout popilasyon-an fika réyalizé tout senk lannen-yan, popilasyon légal-ya dé lannen lentèrmédjèr ki fika kant à yé èstimen pa entèrpolasyon oben èstrapolasyon. Pou koumin-an, pronmyé rousansman ègzostif ki ka antré annan kad-a di nouvèl dispozitif té réyalizé an 2008.

Kiltir lokal ké patrimwenn[chanjé | Chanjé wikikod]

Légliz di Sennmari.

Lyé ké monnouman[chanjé | Chanjé wikikod]

  • Sant èspasyal gwiyannen
  • Baraj di Piti-So
  • Légliz di Nou-Madanm di Lasonpsyon di Sennmari

Pésonnalité ki lyannen ké koumin-an[chanjé | Chanjé wikikod]

  • Stanislas Joseph François Xavier Rovère(1748-1798), manm di Konvansyon é di Konséy dé Ansyen.
  • Marc-Jean Achard-Lavort prèt réfragtè (1755-1798), mouri laba.
  • Antoine Victor Augustin d'Auberjon (1731-1798).
  • François Barbé de Marbois (1745-1837), Kont.
  • Eudoxie Baboul (1901-2016), dwéyen dé Fransé, wè jou atè Sennmari.
  • Léon Becker (1889-1918), ofisyé.
  • Elie Castor (1943-1996), dépité.
  • Jean-Claude Darcheville (1975-), foutbalò.
  • Nicolas Jacquemin (1736-1819), évèk.
  • Henri Salvador (1917-2008), konpozitò ké gitaris fransé.
  • Constantin Verderosa.
  • Roland Verderosa, limè.

Nòt ké référans[chanjé | Chanjé wikikod]

Wè osi[chanjé | Chanjé wikikod]