Aller au contenu

1566

Di Wikipédja
Charj di Nikola Šubić Zrinski lò di syèj di Szigetvár, lapentir di Johann Peter Krafft, 1825.

1566 sa roun lannen koumin ki ka koumansé oun mardi.

  • 6 jen : viktwè di lanprò moghol-a Akbar asou Ouzbek-ya ki révolté prè di Sakrawal, asou bò-ya di Gange.
  • 24 sèptanm : Sélim II ka pran so fongsyon di soultan otoman atè Konstantinòp (finisman an 1574).
  • 5 désanm : Sélim II divèt fè fas à roun mitinri dé jannisèr ki ka ègzijé roun enpòrtan donnasyon di jwayé avennman anba ménas di dépozisyon. Li ka délésé answit zafè-ya di Léta-a pou déboch-a ké ven-an. Li ka konfyé pouvwè-a à so gran vizir. Lanpir otoman-an sa à so lapojé.
  • Henrique Ier ka sigsédé à Bernardo kou manikongo o Kongo, mé sa tchwé tchèk mwa pannan roun èspédisyon kont tribi vwézen-yan.
  • Mongoli : prens-ya dé Ordos, Koutougtaï-Setchen Kongtaïdji (prens sakro-saj) ranmnen di Tibé dé lama ki ka konvèrti li o lamayism.
  • An Lenn, Akbar ka enstalé so kapital atè Âgrâ.
  • 7 janvyé : élègsyon d'Antoine Michel Ghislieri ki ka divini pap-a Pie V.
  • 17 janvyé : Kouronnman di pap Pie V.
  • 9 mars, Lékòs : Darnley asasiné favori-a di Marie Stuart, David Rizzio, anba wéy-ya di sala-a, o palè di Holyrood. Divan révòlt-a dé Lord protèstan, koup rwayal-a divèt réfijyé so kò annan sitadèl-a di Dunbar koté li sa sékouri pa roun larmé ki koumandé pa Bothwell.

Nòt ké référans

[chanjé | Chanjé wikikod]

Lyen ègstèrn

[chanjé | Chanjé wikikod]