1567

Di Wikipédja
18 janvyé : finisman di Lafrans antarktik.

1567 sa roun lannen koumin ki ka koumansé oun mèrkrédi.

Évènman[chanjé | Chanjé wikikod]

  • 18-20 janvyé, Brézil : kolon fransé-ya di bè-a di Guanabara ké Tamoio-ya sa briga pa Pòtidjé-ya ké yé alyé endijenn atè batay-a di Uruçu Mirim ; gouvèlnò-a Estácio de Sá sa mòrtèlman blésé. À laswit-a di dèstriksyon-an di kolonni-a « Lafrans antarktik », Pòtidjé-ya ka konstrwi roun fòrtérès kotchèr pou anpéché d'évantchwèl nouvèl enkirsyon étranjé, é ka fondé sité-a di Rio de Janeiro.
  • 4 févriyé : koumansman di règn di Longqing, lanprò Ming-an di Lachin (finisman an 1572).
  • 25 jwiyé : Diego de Losada ka fondé Santiago León de Caracas, jòdla Caracas o Vénézwéla.
  • Jwiyé : fondasyon di Kolèj jézwit di Rio de Janeiro pa Manuel da Nóbrega.
  • 2 out, Bordeaux : Gaskon-an Dominique de Gourgues ka kondjwi an Florid roun èspédisyon pinitiv kont Èspagnòl-ya (finisman an 1568). Li ka armé à so frè-ya trwa piti batiman é ka anbarké 180 wonm, an majorité huguenots. Li ka masakré garnizon èspagnòl-a di Florid (23 avril 1568) é ka rantré an Lafrans (3 mè 1568) ki li ka atenn 12 jen-an. Fété à La Rochelle é atè Bordeaux, li ké sa boudé pa lirwè-a, anba enfliyans-a dé Guise, é ké divèt kaché so kò annan Pari jouk 1573.

Nòt ké référans[chanjé | Chanjé wikikod]

Lyen ègstèrn[chanjé | Chanjé wikikod]