1609

Di Wikipédja

1609 sa roun lannen koumin ki ka koumansé oun jédi.

Évènman[chanjé | Chanjé wikikod]

  • 8-29 avril, Japon : daimyo-ya Shimazu di Satsuma ka anvayi rwayom-an di Ryūkyūet ka enpozé li roun protèktora (finisman an 1879). Rwayom-an ka mentni an fasad vèrsman-ab di tribi pou Lachin-an, sa ki ka pèrmèt li di kontinwé à servi di rélè ant Lachin-an, Koré-a ké Japon-an.
  • 29 jwiyé, Lafrik di Nò : viktwè franko-èspagnòl di Luis Fajardo é di Beaulieu-Persac asou Tinis à La Goulette.
  • 20 sèptanm, Japon : Konpagni néyèrlandé-a dé Lenn oryantal ka ouvri roun kontwè atè Hirado. Olandé ké Anglé ka enstalé yé kò atè Hirado (Kyūshū) pou fè di koumèrs (1609-1613).
  • Létablisman olandé-a à Sulawesi(Makassar).

Lanmérik[chanjé | Chanjé wikikod]

  • 28 jwiyé : pronmyé létablisman anglé o Bermudes pa dé nofrajé di Sea Venture, anrout pou Virjini-a.
  • 30 jwiyé : Samuel de Champlain é so wonm ké afronté Iroquois à lanplasman-an di fitir Fò Carillon, jòdla Crown Point, New York. Champlain ka braké so arquebuse é ka fè difé asou roun dé Iroquois. Dé sa tchwé di roun sèl tchòk. Iroquois sa térifyé.
  • 28 out : Henry Hudson ka atenn bè-a di Delaware. Li ka rouvandiké roun parti di Lanmérik di Nò-a pou Provens-Ini-ya.

Nòt ké référans[chanjé | Chanjé wikikod]

Lyen ègstèrn[chanjé | Chanjé wikikod]