1654

Di Wikipédja

1654 sa roun lannen koumin ki ka koumansé oun jédi.

Évènman[chanjé | Chanjé wikikod]

  • 26 janvyé : kapitchoulasyon di Recife. finisman di okipasyon olandé-a di Brézil. Briga an 1649 atè batay-a di Guararapes, Olandé-ya sa èspilsé di Recife pa kolon brézilyen-yan ki révòlté. Patché plantò ké négosyan néyèrlandé ka enstalé yé kò atè Lézanti. Trwa san Jwif di Nouvèl-Lolann ka figsé yé kò an Matinik, an Gwadloup oben atè Saint-Christophe koté yé ka dévlopé kiltir-a di kann à souk. Ròt la ègzilé yé kò atè Jamayik-a, atè Labarbad, an Lolann, asou Kot Sovaj é an Nouvèl-Néyèrlann.
  • 9 févriyé : Fransé-ya sa chasé di zil-a di Toti-a pa Èspagnòl-ya (1654-1655). Sèrten ka établi yé kò annan réjyon-an di Port-au-Prince (Sen-Domenng).
  • 20 mé : kolonnizasyon di Tobago pa douché-a di Courlande.
  • 10 jwiyé : Pòtidjal-a ka roukonnèt drwè-ya dé Anglé o koumèrs an Loryan.
  • 13 jwiyé : major Robert Sedgewick ka pati di Boston pou ataké Lakadi fransé-a. Navir anglé-ya ka tchipé téritwar akadjen-an, ki alò péplé di roun swasantenn di fanmi fransé (1654-1667).
  • 6 out, Trois-Rivières : gouvèlnò-a di Nouvèl-Lafrans Jean de Lauzon ka voyé Dé wonm ki akonpagné dé Endjen Outaouais pou roun èspédisyon bò'd Lwès-a. Roun di yé ké fika Médard Chouart des Groseilliers. Yé ka èsploré lak Michigann-an(1654-1656). Des Groseilliers ka rouvini plita annan réjyon-an akonpagné pa so bofrè Radisson (1659-1660).

Nòt ké référans[chanjé | Chanjé wikikod]

Lyen ègstèrn[chanjé | Chanjé wikikod]