1749

Di Wikipédja
3 out : mò di Nabab di Carnatic, gravir di Paul Philipoteaux

1749 sa roun lannen koumin ki ka koumansé oun mèrkrédi.

Évènman[chanjé | Chanjé wikikod]

  • 21 jen, Lakadi : nouvèl gouvèlnò britannik-a di Nouvèl-Lékòs Edward Cornwallis ka débarké atè Chibouctou ké 2576 kolon. 12 jwiyé-a, syèj-a di gouvèlman di Nouvèl-Lékòs sa transféré d'Annapolis Royal à lavil-a nouvèl ki fondé Halifax.
  • 23 jwiyé : Charles des Herbiers ka roupran posésyon di Louisbourg pou rwè-a di Lafrans. Troup britannik-ya ka évakiyé lavil-a 30 jwiyé.
  • 3 out, lagèr karnatik : Anwaruddin Muhammed Khan, nabad di Carnatic, sa briga é tchwé pa Chanda Sahib, apiyé pa Nizâm d'Hyderâbâd Muzaffar Jang ké Lafrans-a, atè batay-a d'Ambour. Dupleixcontrôle le Carnatic, ka risouvwè dé tribi enpòrtan di so alyé-ya é ka fe roukonnèt so kò gouvèlnò di sid di Lenn. Konpagni anglé-a ka réyaji mollement, épi ka dézigné roun nouvèl gouvèlnò, Clive, ki ka konprann politik-a di Dupleix é ka imité li.
  • 1e sèptanm : Fransé-ya ka évakiyé Madras é ka roumété lavil-a o troup britannik di lanmiral Boscawen.
  • 24 sèptanm, Nouvèl-Lékòs : Micmac ka déklaré lagèr-a o Britannik.

Nòt ké référans[chanjé | Chanjé wikikod]

Lyen ègstèrn[chanjé | Chanjé wikikod]