Djosèz di Kayenn

Di Wikipédja
Katédral Sen-Sovò di Kayenn.

Djosèz di Kayenn (an laten de curie : Dioecesis Caiennensis) sa roun sirkonskripsyon éklézyastik di Légliz katolik ronmen-an ki ka apartni à Provens éklzyastik dé Lézanti é di Lagwiyann. Li fika érijé 29 févriyé 1956. An 2006, i té gen 150 000 batizé asou 200 000 zabitan. Lévèk di Kayenn sa Mgr Emmanuel Lafont ki sa manm di Konférans épiskopal di Lafrans é di Konférans épiskopal dé Lézanti.

Listwè[chanjé | Chanjé wikikod]

Pronmyé misyonnè katolik ki vini évanjélizé Lagwiyann té Kapisen-yan, don prézans-a asou téritwè-a sa atèsté dipi 1643. Dé di sa frè misyonnè-ya konnèt, Jean-Baptiste de Dieppe ké Bernardin du Renouard.

An 1665, Jézwit-ya ka òbténi lotorizasyon-an di konpangni dé Lenn ògsidantal di enstalé so kò atè Lagwiyann. Yé ka koumansé pa roun kanpangn di lévanjélizasyon dé pli entans ké frigtché, ki ké douré roun syèk, jouk 1762, lòské lalwa asou souprésyon-an di konpangni di Jézi ka antré an laplikasyon atè Lagwiyann. Jézwit-ya té fondé pronmyé parwas-ya é té osi entrodjwi annan Lagwiyann sistenm-an di rédigsyon atè Kourou, Konnanmanman ké Sennmari. Yé égalman fondé Bitasyon Loyola, oun létablisman agrikòl. Jouk 500 lèsklav ka travayé laba pou prodjwi dé byen don rouvini té ka finansé gran projè-a di lévanjélizasyon dé Anmérendjen pa byé-a dé misyon.

A gras à lentérè-a dé Jézwit pou sa téritwè ki li fika érijé an Préfègtir apostolik di Gwiyann-Fransé-Kayenn an désanm 1731 pa détachman di téritwè di Préfègtir apostolik dé Zilé é di Kontinan. Dannyé sipéryò-a dé Jézwit, Alexis Ruel, rété atè Lagwiyann kou prèt misyonnè jouk 1768, lò li fika raplé an métropòl.

Apré lèspilsyon-an dé Jézwit, misyon-an bokou soufri, jouk 1775, lòské li sa konfyé à Kongrégasyon-an di Sen-Lèspri, don rélijyé sa kouminéman aplé lipè èspiriten-yan.

An 1825, travay-ya di roukonstrigsyon di ansyen légliz Saint-Nicolas atè Kayenn ka koumansé pou fini an 1833. Nouvèl légliz sa konsakré o Sen-Sovò. A atchwèl katédral djosézen-an.

Bò'd milyé-a di xixe siècle, Jézwit-ya fika otorizé à rouvini an Gwiyann fransé ké misyon-an di asiré lomonnri-a dé diféran lyé di détansyon annan kolonni pénitansyèr-a di Kayenn.

Bò'd finisman-an di syèk, tansyon-yan ant rélijyé-ya ké gouvèlman lokal-a ka antrennen lèspilsyon-an dé mwann, swivan lègzanp-a di sa ki ka pasé an métropòl. Préfègtir apostolik-a sa alò konfyé o klèrjé sékilyé jouk déklanchman di ségon lagèr mondjal-a.

10 janvyé 1933, préfègtir apostolik-a sa élvé o ran di Vikarya apostolik pa brèf apostolik-a Quae catholico nomini di Pap Pie XI, puis de diocèse de Cayenne le 23 février 1956 pa bòbòl sollicitudine isi di Pap Pie XII. Djosèz-a sa sifragan di larchidjosèz di Sen-Pyèr ké Fò-di-Lafrans dipi 30 sèptanm 1967.

Téritwè[chanjé | Chanjé wikikod]

Djosèz di Kayenn ka kouvri ansanm-an di Lagwiyann. So sipèrfisi sa di 91 000 km².

Syèj épiskopal-a sa atè Kayenn, annan katédral Sen-Sovò.

Téritwè-a sa divizé an 26 parwas.

Préfè apostolik, visèr apostolik ké lévèk di Kayenn[chanjé | Chanjé wikikod]

Préfè apostolik-ya di Gwiyann-Fransé-Kayenn[chanjé | Chanjé wikikod]

Préfè apostolik-ya té ka rézidé atè Lanmantinik.

  1. Mgr Louis de Villette, SJ. (1731–1736)
  2. Mgr Pierre de la Raffinie, S.J. (1736–1746)
  3. Mgr Philippe d’Huberland, S.J. (1746–1760)
  4. Mgr Henri Ghuez, S.J. (1761–1762)
  5. Mgr Alexis Ruel, S.J. (1762–1762)
  6. Mgr Antoine Fleury (1762–1764)
  7. Mgr Alexis Ruel (1764–1769)
  8. Mgr Charles Louis Joseph Destable (1769–1771)
  9. Mgr Maurice Poussin (1771–1775)
  10. Mgr Charles Robillard (1775–1777)
  11. Mgr Louis François Radel (1777–1787)
  12. Mgr Nicolas Jacquemin (1787–1792)
  13. Mgr Philippe Legrand (1792–1818)
  14. Mgr Paul Guillier (1818–1847)
  15. Mgr Jean Dossat (1847–1868)
  16. Mgr Olivier Hervé, C.S.Sp. (1868–1871)
  17. Mgr Ambroise Emonet, C.S.Sp. (1873–1882)
  18. Mgr Joseph Guyodo, C.S.Sp. (1885–1892)
  19. Mgr Louis Pignol (1892–1904)
  20. Mgr Marcel Beguin (1904–1911)
  21. Mgr Justin Fabre, préfè (1914-1924)
  22. Mgr Léon Delaval, préfè (1925-1932)

Visèr apostolik-ya di Kayenn[chanjé | Chanjé wikikod]

  1. Mgr Pierre-Marie Gourtay, visèr apostolik (1933-1944)
  2. Mgr Alfred-Aimé-Léon Marie, visèr apostolik (1945-1956)

Lévèk-ya di Kayenn[chanjé | Chanjé wikikod]

  1. Mgr Alfred-Aimé-Léon Marie, lévèk (1956-1973)
  2. Mgr François-Marie Morvan, lévèk (1973-1998)
  3. Mgr Louis-Albert-Joseph-Roger Sankalé, lévèk (1998-2004)
  4. Mgr Emmanuel-Marie-Philippe-Louis Lafont, lévèk (2004-)

Nòt ké référans[chanjé | Chanjé wikikod]

Wè osi[chanjé | Chanjé wikikod]